aviža

avižà sf. ppr. pl. (3^b) J; SD236, R kultūrinis augalas, kurio grūdai vartojami pašarui ir maistui (Avena); to augalo grūdas: Didelis plotas miežiais ir avižõm apsėtas Vlkv. Žolės sužėlė, tik kur nė kur kokia avižà stypso Gs. Ãvižos kasotos (grūdingos) Ėr. Avižos vikėtos B. Ãvižos šįmet gerai užtikusios K. Ãvižos tebėra žalios kaip rūta, negreit pjausim Kp. Arkliai suėjo į ãvižas Pn. Užsimanė jis avižų̃ kisieliaus Dkš. Ar tu nori avižėlių, ar baltųjų dobilėlių? JV774. Padariau alutį grynų avižikių KlpD88. Žvengia žirgelis avižėlių, verkia mergelė vainikėlio Grž. Su avižužėlėms žirgužėlį sugavo, su laužtinužėlėms žirgužį pažabojo JD759. Pievinė (laukinė P) aviža (A. pratensis) LBŽ. Tuščioji aviža (A. fatua) LBŽ. Aviža netikšė (A. strigosa) Enc. ^ Išbalęs kaip avižõs grūdas Gs; S.Dauk. Išsirgo, liko kap avižà Plš. Kuris arklys avižų̃ neėda! Krž. Varyk arklį ne botagu, bet avižõm Kb. Išsirinko – iš visų grūdų ãvižą Sb. Žąsiai rūpi ãvižos, katei – lašiniai Lp. Nuo žąsino avižų nenupirksi Sim. Kokis jos siuvinys – siūta kap avižõm (negražiai, dideliais dygsniais) Prng. | Ar su avižõms veizi, kad nebematai! Erž. Ar su avižõms klausais, kad negirdi! Lkv. | Tyku, galima avižas sėti (niekas nekalba) Rdm.

◊ ãvižas (avižėlès) pir̃kti žaisti tokį žaidimą (žaidėjai susėda ratu; pirkėjas, apžergęs krėslelį, prijoja prie kiekvieno paeiliui ir stengiasi prajuokinti, „pirkdamas avižas“; prasijuokusis duoda uždėlį): Ãvižas pir̃kti labai linksmas žaidimas Krkl. Jau pakyrėjo zuikinėti, eikiam avižẽlių pir̃kti Brs.

kumẽlė avižosè! Sml sakoma, kai kieno avalynės raištis atsileidęs. vandenìnė (bãlos) avižà Trgn bot. vandeninė zizanija (Zizania aquatica).

vė́jo (zuĩkio) avižà; rš bot. kiškio ašarėlė (Briza media).